Pėdsakai, Gyviesiems, Kaunas: Mega Records, 1998 (CC)
Music and lyrics: Aivaras. The chorus from “Į-vaizdus” is based on Sergei Rachmaninoff’s Symphony №2 in E minor, op. 27: III. Adagio.
Vocals: Aivaras. Back vocals: Vaida Korsakaitė (7), Daiva Bulanavičiūtė (9). Keyboards and programming: Aivaras, with Aras Žvirblys (3, 7). Guitars: Aras Žvirblys, Igoris Krimcevas, Mindaugas Milašauskas. Oboe, cor anglais: Linas Šalna.
Recorded at Aro studija in Kaunas.
Sound engineers: Vilmantas Dūda (1, 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11), Aras Žvirblys (3, 6, 7).
Mastering: Vilmantas Dūda.
Photography: Saulius Paukštys.
On the cover, a fragment from Vincent van Gogh’s Portrait of Camille Roulin.
© 1998 Aivaras, ℗ 1998 Mega Records.
Media
Lyrics
A1. Čia kitaip
[instrumental]
A2. Į-vaizdus
Akys reginio, klausa garsų,
Geidžia nuostabių, nepatirtų.
Pojūčiai audroja manyje,
Pradingstu, telieka pėdsakai sapne.
Taip noris pasistiebt, dausų dausas aprėpt,
Neregima regėti, taip noris lėkt ir lėkt…
Suimti į save magias dangaus erdves,
Ištirpti srovėse taurių vaizdų…
Žadą gniaužia spalvos ir kvapai,
Žemė mirga dangiškais žiedais.
Tirpsta kūnas, silpna ir stipru,
Sąmonė apsvaigsta pasakų vynu.
A3. Žvilgsniai
Laukiu, kada atklys,
Kada klebens duris
Prabėgusių dienų atmintis –
Vėlei skris širdy
Kaip saulės spindulys.
Žmonės, angelai,
Gyviausi atvaizdai,
Iš kur visi jie?
Jų balsai nelauktai apstoja.
Tūkstančiai veidų,
Tiek daug stebinčių keistų akių,
O aš tarsi žvakė virstanti minkštu vašku,
Tiek daug stebinčių keistų akių.
Prietarai lyg nuodai
Sugraužia, ką jautei,
Ką auginai širdies ūksmėje,
Nebėra, belieka vienas tik „sudie“.
Kartais aš trapus,
Į krištolo lašus pabyrantis smulkius,
Bet ir vėl aš stiprus ir tvirtas.
Nebeišlaikau, tirpte tirpstu,
Tūkstančiai veidų nepažintų.
A4. Kai žodžių perdaug
Ko tu tokia liūdna,
Skaudanti, vieniša?
Juo arčiau prieinu,
Juo tu toliau…
Taip, aš ir vėl kalbu,
Žodžių – kaip smilkalų,
Bet juk ne žodžių tau –
Reikia žmogaus…
Nuo manęs slepiesi,
Pas mane skubi,
Čia šventai viliesi,
Čia vėl nevilty.
Žodžių nuodingų jau nėra.
Tik leiski tau sušlamėti iš tylų –
Vis dar myliu!
A5. Gyvas tarp mirusių
Mane nušovė prieš dienas septynias,
Sudraskė į skutus, sukrovė į maišus.
Užraizgė virvę ir nuvilko rūsin,
Kur pelės ir vorai puotavo dar ilgai…
Negyvas, o gyvuoju,
Be balso, o dainuoju,
Akimis išluptomis regiu,
Nors ir be širdies,
Vis tiek jaučiu.
Kitoks gyvenimas čia, po žeme:
Aplink nyku, gūdu, beprotiškai baugu.
Bet pamatau aš kopėčias į dausas
Ir angelo rankas, mane sučiumpančias.
A6. Karaliai
Nevertinu laisvės –
Kaip laisvas paukštis,
Nemokąs skraidyt.
Ir kogi pasauly
Aš priklausąs nuo to,
Ko neturįs?
Sumerk akis, įsivaizduok:
Vien tuštuma, tu ir tyla.
Ar nebijai čia pasilikt
Tik su savim diena nakčia?
– Nebijau, ne –
Karaliaukime kiekvienas už save.
Pats sau ginklas, pats karys, pats laukas.
Atskirti ar gali, kas brolis, kas vagis
Tavy kas auksas, kas varis?
Ar supranti, kas tu esi?
Lyg nudrėkstas lapas sklendžiu,
Bet kur nukrisiu, nežinau.
Aš visas apgaulėj
Arba tiesoj, nelygų kas pagaus…
B1. More than Just Friends
While storms are raging,
While you’re away,
I’m here abandoned
Pray that we may stay
More than just friends –
I believe it!
More than just friends –
I can see it!
Yes, I am demanding,
Displeased to be just friendly.
Kol jūros šėlsta,
Kol tu toli,
Širdis pailsta
Tavęs prašyti –
Suprask!
Vien tik draugais –
Nepamėgsim,
Vien tik draugais –
Nepajėgsim.
Tau ir man belieka
Viskas arba nieko.
B2. Pagrobimas
Tarsi milžinas,
Tarsi nykštukas – aš visoks –
Kaip zefyras,
Draikstantis tavo mitrius plaukus –
Greitas ir skvarbus.
Pažadėsiu ir neištesėsiu,
Nuolatos pokštus krėsiu
Ir viliosiu pas save
Paslapčia pagrobt tave
Iš visų, kuriems tu reikalinga,
Iš visų, kuriems tu taip brangi.
Štai kokie mani kėslai pikti,
Įnirtingo geismo įkvėpti.
Laukiu, tykau,
Taikausi iš pasalų užklupt.
Dulkės kyla,
Tu nespėji nė surikti
Ir jau viesulo glėby.
Aš kvatoju,
Plyšauju, smarkauju
Su griaustiniu ir kloju
Vėjiškas duknas tau tarp debesų.
Saldžių sapnų!
Tie kuriems tu reikalinga, verkia,
Tie, kuriems tu taip brangi, vieni.
Štai kokie mani kėslai pikti,
Įnirtingo geismo įkvėpti.
Kažkas įbruko knygą paskaityt
Apie žalčių karaliaus žmoną vandeny
Ir apie kraujo putą jūros pakrašty,
Toj širdį veriančios sakmės šaly.
Tad grįžk ten, iš kur esi,
Aš nebelaikau tavęs savo pily.
Bet, Meile, ar tu girdi?
O gal paliktum čia su manimi…?
B3. Antro karto nebebus
Antro karto nebebus
Gimti, mirti jau nebus
Antro karto atsivert ir pamilt…
Sielą varsto gedulai,
Vėstančių minčių purslai
Tyška kaip lietaus lašai į mane…
Bet lyg ir vėl dvelkia vėjas,
Grįžta norai, aš bundu, suklūstu:
Visa gyva, visa tarsi pirmąkart –
Aš myliu, myliu, myliu…
Ne! Neleiskit man sustot!
Argi tai tu, Brangioji, tu?
Eikš, priartėk, grįžk nors balsu.
Jei myli, kelkis, kovok, nedelsk!
B4. Egoistas
Aš egoistas,
Aš įžūlus,
Aš karjeristas,
Aš be jausmų.
Nagi pasakyk, klausome visi,
Nejaugi tu dar negirdi,
Ką apie tave teisi širdys?
Kur slepi mintis, kur tavo siela?
Laikas ten įgelti!
Aš toks dygliuotas,
Aš lyg nuodai,
Aš tavo votys,
Aš pūliniai.
Ji – Meilė juokiasi,
O žmonės netikri, –
Ji juokiasi ir žūva.
Ji – amžina, tyra,
Nekalta dukra
Juokiasi iš mūsų ir žūva.
Aš visos ligos,
Aš kraugerys,
Aš velnio kilpa,
Aš žmogžudys.
B5. Deivei
Mano Deive karštų sapnų,
Aš įkaitęs, tiesiog degu,
Įžiebki sielą, rankas atrišk
Žvaigždynų Fėja, nedrauski užsimiršt…
Duok tvirtumo save pranokt,
Triumfo šokį išmokyk šokt
Ir ryžto teiki pakilt viršum kalnų,
Ištirti dugną giliausių vandenų.
Deive, Nuostabioji,
Tau sugrįžtant pas mane,
Aplankant ankštą mano guolį,
Viskas Žemėje tampa nauja,
Pakvimpa, suraibuliuoja, nuskamba.
Tada jaučiuosi nelyg vaikas,
Ištrūkęs iš smėlio dėžės aptvaro,
Čia maloniai suglumęs,
Čia išsigandęs kvapą gniaužiančių
Tolių bei platumų.
Tačiau tu, Deive, esi šalia manęs,
Ištiesi delnus
Ir atsargiai Vedi mane minkšta
Neregėtų gamtovaizdžių drobe.
O pamačius,
Kad alpstu iš džiaugsmo,
Kad jau apsvaigęs,
Plačiu grakščiu mostu
Tu parodai į visas keturias šalis
Ir žaismingai sukuždi man į ausį:
„Imk, branguti,
Kiek tik telpa į rankas…
Čia visas tavo gyvenimas.
Imk…!“
Mano Deive, aš vėl meldžiu,
Neužgęsti neuždegant kitų.
Lig apsvaigimo, lig sumaišties
Prašau, Žavioji,
Geriausios mano kloties.